From: Soapwithbread
www.akordai.org

  » M.Martinaitis "Žuvelis žvejys"

C               G
Dyžė Žuvelis asfaltu 
E              Am  Am*
pro mėlynus griežčių laukus, 
C                G
galvodamas apie mergaitę,
E                       Am
džiaustančią puodus ant kėglių – 
G             Am
lanksčią lyg katę. 
G             Am
mmmmm...

C               G
Pardavė žuvį miestely, 
E             Am Am*
pirko velveto kepurę – 
C               G
tikro velveto kepurę 
E              Am
su snapeliu ir saga. 

Am         G           E   
Už likusius pirko alaus. 
Am         G       E   
Ir apsisuko galva. 

C               G
Ir uždainavo Žuvelis –
E                     Am
pačiam net graudu pasidarė,
C                  G 
ir baisiai pagailo savęs,
E                    Am
dainuojančio šitaip gražiai. 

C              G
Ir jis jau galvojo:
E                  Am
pamačius velveto kepurę, 
C              G
tikro velveto kepurę,
E            
viską užmirš ji 
ir pamylės tik Žuvelį. 

Ir eis jie abu į klojimą 
ristis žemyn nuo šiaudų. 
Ir eis jie abu į klojimą 
ristis žemyn nuo šiaudų. 
Nuo šiaudų, nuo šiaudų, nuo šiaudų..

Am        G      E
Ir atmušė kojas Žuvelis. 
Am           G
Atsisėdęs ant griovio
E 
užmigo. 

Am*
Ir dievas atėjo 
                        Am
per mėlynus grieščių laukus.
Am*                              Am
Tyliai priėjo ir garsiai sušuko: žmogau!
C           G      E
“Žmogau, tau už žodį
C          G           E 
reikės atsakyt kaip už daigtą!” 
C       G        E
“Žmogau, tau už žodį
C          G           E 
reikės atsakyt kaip už daigtą!” 

C       
Bet dievas, 
               G
savęs neapsupratęs
E             Am
baisiai nuliūdo: 
C                G
Pamatė velveto kepurę, 
E                 Am
tikro velveto kepurę 
G                 Am
su snapeliu ir saga.
G           Am
mmmmm... 

C                   G
Ir tarė jam dievas: “Žuveli, 
E                    Am
kam tau kepurė, Žuveli? 
C              G
Man tu ją atiduok. 
E                    
Ji neis su tavim į klojimą. –
Jai girdint, šitaip gražiai 
padainuot neišdrįsi. 
Ir bus tik liūdniau ir lūdniau.
Ir bus tik liūdniau ir lūdniau.
Ir bus tik liūdniau ir lūdniau.
Bus tik liūdniau."

Am       E
Ir tarė Žuvelis:
Am       E 
“Tikrai, mano dieve,
Am      E        Am      E
paimk tu velveto kepurę, 
Am        E        Am        E
nes aš juk tikrai neišdrįsiu, 
Am        E       Am        E
ką nors padarysiu baisaus.” 

Am               E
Dievas nuėjo per grieščius,
Am       E        Am    Am* 
Žuvelis pasuko atgal, 
Dm           G          C           Am
gailėdamas, gailėdamas, gailėdamas, gailėdamas,
Dm          E        Am
gailėdamas baisiai savęs,
Dm           E        Am 
dainuojančio šitaip gražiai.


Am*..........x02213

tikiuosi patiks :) vertinkit;))