1.Am        E         2.A7                  A7*
|---0---0-|---0---0-| |---0---0-|---0---0-|---3---3---3---3-|
|---1---1-|---0---0-| |---2---2-|---2---2-|---2---2---2---2-|
|---2---2-|---1---1-| |---0---0-|---0---0-|---0---0---0-0---|
|---------|---------| |-----2---|-----2---|-----2-----------|
|-0-------|-2-------| |-0-------|-0-------|-0-------0-------|
|-----0---|-----0---| |---------|---------|-----------------|

3.Dm   (E)  Am        4. F         E
|---1---0-|---0---0-|  |---1---1-|---0---0-|
|---3---0-|---1---1-|  |---1---1-|---0---0-|
|---2---1-|---2---2-|  |---2---2-|---1---1-|
|-0-------|-----2---|  |---------|---------|
|---------|-0-------|  |-----3---|-----2---|
|-----0---|---------|  |-1-------|-0-------|

A7..........x02020
A7*.........002023
1.
Am                  E
Per naktį Kukučio ausy 
Am               E
užaugo smagi kumelaitė.
Am                     E 
Iš džiaugsmo jinai šokinėja
               Am     
ir spardo į ausų būgnelius. 
                       E
Ir girdi Kukutis, kaip žvengia Stonų ganyklose.
A                    E
Kaip negražu, jis galvoja: 
A         E
eisiu pas gydytoją, 
2.A7                              А7*
kad iškrapštytų iš mano ausies kumelaitę. 
3.Dm (E)    Am         
Bet kaip aš paaiškinsiu, 
Bet kaip aš paaiškinsiu, 
Bet kaip aš paaiškinsiu, 
4.F           E
iš kur ausyje kumelaitė? 

1.
Kaip negražu 
prieš pažįstamus, 
prieš vaikus, 
prieš tokį gražų ir tyrą gyvenimą, 
kur tokios dailios užuolaidos 
ir blizga švarūs parketai. 
Kukutis niekam nesakė,
A7 
uždelsė, 
        A7*
ir buvo dar negražiau. 

Dm   (E)
tarė sau:
Am
neduok dieve,
tarė sau: 
neduok dieve,
tarė sau: 
neduok dieve, jeigu numirčiau – 
F          E
tokią gėdą rastų ausy! 
1.
Ir Kukutis pradėjo bijoti mirties,
Ir Kukutis pradėjo bijoti mirties: 
ratų, 
automobilių, 
kuliamųjų mašinų,
kombainų.
2.       
Neduok dieve pamatytų,
3.           
Neduok dieve pamatytų, 
Neduok dieve pamatytų, 
Neduok dieve pamatytų,
4.    
šitokią gėdą slėpė ausy!