From: dpadagas
www.akordai.org

                G       D    G
Užgesint, kai ugnis apkabino žodžius,
                             Em
Okupavo naktis, išbučiavo medžius,
              G           D        G
Tik bijok netikėt, neklausyt naktimis,
              Em            D                    G
Užsikimšus mintis, savo mintis, tai ką šaukia širdis.

Juodą karštį plaukų su savim pasiimk,
Baltą nemigo naktį tyla užgesink.
Laikas – smėlis po kojom, tavo žodis – mirtis.
Tolsta uostas giliai, uostas giliai, paskandinęs viltis.

PR.
             Em                 G
Mano matrica tu, mano saulė, akmuo,
                 Em                  G
Mano žodžiai, lietus, mano meilė, ruduo,
              Em                G
Mano Dievas žolėj, mano žiogas ore, 
          Em             D            G
Stygos danguj, stygos danguj, mūza delne...

Užsimerk, paklausyk, kas daugiau pasakys, 
Šitaip plaka širdis, šitaip baigias naktis.
Ta šalis už kalnų, jos seniai neturiu,
Septyniolika jų – mano saulės dėmių.

Pasakyt negali, baimė seka lyg šuo,
Kruvinom dienomis nebegelbsti ruduo,
Užmiršau, kad tikiu debesėlio šviesa,
Kiekvienam kosmonautui, vienam kosmonautui sušukit „URA“.

PR.