C                F     C
Ant aukšto kalno dega laužas,
C               F        C
Prie laužo guli moteris graži,
C            F       C
Ant jos kūno krinta sniegas,
C           F          C
Ir visa tai sukūrė ji pati.


G    F       C
Visi žiūri į ją,
G          F      C
Bet niekas jos nemato,
G          F      C
Bet iš tikrųjų ji yra,
G       F     C
Ir guli be chalato.


F      G              C    Am
Dešimt tūkstančių nuogų mėnulių
   F         G            C
Ir tūkstantis nuogų žvaigždžių
F          G              C   Am
Jai gieda giesmę, o ji vis guli
    F       G       C
Ir pritaria savu balsu:


C        F        C
La-la-ly la-la-ly-la...



Na, o prie kalno stovi miestas,
Mieste duobės vietoj namų,
Ten sėdi hipiai ir žaidžia karą -
Ech, gaila, kad aš ne tarp jų.


O moteris nori namų,
Bet hipiai to nemato,
Dar ji nori namų,
Na, ir, aišku, chalato.

Dešimt tūkstančių nuogų mėnulių
Ir tūkstantis nuogų žvaigždžių
Jai gieda giesmę, o ji vis guli
Ir pritaria savu balsu:

La-la-ly la-la-ly-la...









                                 [ Čia viskas šiek tiek žemiau, bet sudeliota tvarkingai:)
]