Vytautas Kernagis - Šaukiu aš tautą



(tekstas Bernardo Brazdžionio, 1941 m.)

C                 G       C
Šaukiu aš tautą, GPU užguitą
F                 G       C 
ir blaškomą it rudenio lapus,
       Am                 F
į naują vieškelį, į nauja buitį,
Dm                 G        C 
kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs.

Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio 
ir gyvą širdį prie gyvos širdies, 
kad tamsiame vidurnakty nežuvę 
pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt.

F             G           C
Iš sutemų, iš prieblandų išeikit,
        F      G      C 
uždekit nauja ugnį širdyse,
 F               G     C     Am 
vergams palikit vargo naktį klaikią! -
  F                       G 
šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia.

Šaukiu aš tautą, žemės pėdoj gyvą 
ir vyturėlio rytmečio maldoj 
ir žydinčią, kaip žydinčių alyvų 
panemunių sodybose žiedai.

Šaukiu pavasario pilkų vagų artoją - 
tegu lig saulės kyla jo daina! 
Tegu laukai, tegu miškai kartoja:
Gana tulžies, gana mirties, gana!..

Šaukiu aš darbo rankų milijonus
įsupt naujam darbymečiui varpus,
į naujo džiaugsmo klėtis, naujo darbo kluonus,
ne kalinio namus, ne liūnus, ne kapus.

Šaukiu vardu aš jūsų vargo žemės, 
balsu piliakalnių, ir pievų, ir miškų - 
nekeršykit, kad karštos kraujo dėmės
nekristų prakeiksmu ant jūs vaikų vaikų.

Šaukiu iš amžių: ateities nevertas, 
kas dabarties nedrįso tautai nešt, 
kas posūnių žaizdas širdy atvertas 
išdegino liepsna veidmainiškos ugnies.

Šaukiu balsu tėvų dievų ramovės 
ir jūsų krikšto atgaila šviesia:
stovėkit amžiais čia tvirti, kaip saulė stovi! -
šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia.


Pagal mane visai panasiai skamba :)Jtxas