Žodžiai poeto Justino Marcinkevičiaus

C             Em
Dar gyvi, dar mato tie langai,
F               G
Pro kuriuos vaikystėj viskas tikra.
C             Em
Medžių šakos lyg ilgi nagai
F             G
Visą naktį grabalioja stiklą.

Priedainis
Am          Em
Ir nubėga kūnu šiurpulys
Am            Em
Lyg per seną kūdrą šaltas vėjas
Am           Em
Iš pat ryto langas ima lyt,
F              G
Kol vienam kamputy prašviesėja.

Tiek valytų, lopytų, šveistų,
Užkamšytų, paremtų balanom.
Jau nėra tokių šviesių
Ir tokių pilnų langų kaip mano.

Priedainis
Įsiremsi būdavo akim
Ir su lango kryžium susiliesi
Ir jau niekas nepajėgs atimt,
Ką suspėsi akimis paliesti.

Naktį jie pasislenka arčiau,
Mėnesiena kaip sapnais užkloja.
Ką mačiau ir ko dar nemačiau
Aš už viską tiems langams dėkoju.

Priedainis
Nes ir šiandien vaikiškai ilgai
Dar žiūriu į viską pro jų stiklą.
Jie gyvi. Jie mato tie langai,
Tik pro juos, deja, ne viskas tikra…

Toliau atitinkamai posmų ir priedainių akordai tokie patys